Cia tiesiog apie viska......

Šiomis dienomis, kai atrodo, užvaldė liūdesio ir vienišumo jausmas, atsiverčiau gražią vaikystės knygą, kurią (ar bent filmą pagal ją) tikrai daugelis žinote. Šios knygos mintys, kaip ir vaikystėje, taip ir dabar, atnešė šviesos...Noriu jomis pasidžiaugti..
Tikiu, kad kam nors ištrauka iš šios knygos pasirodys graži ir naudinga, todėl pacituosiu. Kiti tiesiog galite į šias rašliavas nekreipti dėmesio.
M. Maeterlinck "MĖLYNOJI PAUKŠTĖ":
Girdėjote, ar gyvena jo namuose palaimos! Jų ten tiek yra, kad jos duris ir langus laužia!.. O tu nieko nematai ir nieko negirdi...Ateis diena, kai tu sugebėsi įkvėpti joms jėgų savo malonia šypsena bei dėkingumo žodžiu, nes jos tikrai daro, ką išgali, kad tavo gyvenimas būtų lengvas ir malonus...
Štai aš, tavo tarnas, Palaima būti sveikam. Aš nesu visų gražiausioji, bet esu visų rimčiausioji. Štai Palaima kvėpuoti tyru oru. Ji visada truputį nuliūdusi, kad į ją niekas nekreipia dėmesio. O štai miško Palaima, kurią tu matai kiekvieną kartą, kai pažvelgti pro langą. Štai dar maloni saulės valandų Palaima, pavasario Palaima.
Kiekvienuose namuose, kur gyvenama atmerktomis akimis, visos savaitės dienos yra sekmadieniai... O ateina vakaras – ir atplasnoja saulės leidimosi Palaima, kuri yra gražesnė už visus karalius pasaulyje. Po jos nusileidžia Palaima matyti žvaigždžių tekėjimą, visa paskendusi aukse, tartum senovės dievas. O atsitinka blogas oras – štai tau lietaus Palaima, žiemos židinio Palaima. Aš nekalbu apie geriausią mūsų visų, nes ji beveik tikra sesuo dideliems skaistiems džiaugsmams. Tai palaima – nekaltų minčių Palaima – šviesiausioji mūsų visų..
Štai priešakyje Didysis Džiaugsmas būti teisingam, kuris kiekvieną kartą šypsosi, kai tik būna atitaisytas neteisingumas. Už jo Džiaugsmas būti geram, kuris yra visų laimingiausias, bet ir visų liūdniausias. Jis sunkiausiai sulaikomas nuo lankymosi nelaimių, kurias jis visada trokšta nuraminti. Dešinėj – nuveikto darbo Džiaugsmas, šalia jo – Džiaugsmas mąstyti. Už jo – Džiaugsmas suprasti.
O ten toli toli, auksiniuose debesyse – Didis Džiaugsmas mylėti. Bet tu veltui veržiesi į jį. Tu dar pernelyg mažytis, kad galėtum jį visą išvysti...
Mes esame labai laimingi, bet mes nepajėgiame matyti tai, kas yra už mūsų šešėlių...